Į Užupį vilioja - Užupio undinėlė

Skulptorius ir nuotraukos autorius Romas Vilciauskas

O štai ir Užupio respublikos vienas iš talismanų, simbolių - brondzinė Užupio undinėlė. Ji nėra taip ryškiai pastebima, o kai kuriems gali atrodyti kad net paslėpta ir ne kiekvienam paklydėliui pastebima,  tačiau kiekvienas Užupio gyventojas ją pažįsta ir yra ją matęs. Ši undinėlė ,,slepiasi" prie pat Užupio tilto, Vilnelės krantinėje įrengtoje nišoje, priešais Užupio kavinę. Sakoma, kad būtent ji ir vilioja žmones į Užupį iš viso pasaulio, o kas neatsispiria jos kerams - pasilieka gyventi Užupyje amžinai. Būtent toks savojo rajono ,,puošimas" atskleidžia šio rajono gyventojų kuriamą menišką ir jaukią atmosferą.

Taigi šis simbolis jau dabar kviečia kiekvieną skaitytoją įžengti į Užupio respubliką ir toliau pažinti paslaptingiausius ir gražiausius šio rajono kampelius. 

Užupio pakraštyje - Vilnius kaip ant delno

    Šiandien papasakosiu apie Užupio pakraštyje įsikūrusią - Subačiaus apžvalgos aikštelę. Tai specialiai tarp Subačiaus ir Maironio gatvės įkurta apžvalgos aikštelė nuo kurios atsiveria tiek viso Užupio tiek Vilniaus miesto kraštovaizdis. Šiuo metu ši aikštelė gražiai sutvarkyta, dažnai joje apsilanko ir turistai ir vietiniai gyventojai. Ši vieta mėgstama daugybės žmonių, kurie susibėga bent per naujuosius metus pažvelgti į fejerverkų apšviestą Vilnių.
    Tai pirmoji vieta kuri buvo sutvarkyta pradedant tvarkyti Užupio respublikos apylinkes. Būtent šią vietą aš pirmiausiai ir aprodau atvykusiems ne šio rajono, miesto svečiams. Siūlau kiekvienam kuris čia dar nebuvęs, arba jau buvusiam atvykti dažniau pasigrožėti Vilniaus kraštovaizdžio. O štai ir kelios nuotraukos ką galite pamatyti suo Subačiau apžvalgos aikštelės:

Foto:Ramūnas Bulevičius

Takas spinduliuojantis užupiečių gyventojų dvasia.

    Šį kartą papasakosiu apie Užupio vietą, kuri galbūt labai neišsiskiria iš kitų miesto gatvelių, takelių, tačiau tikrai išsiskria įdomiu gatvelės pavadinimu ir vietinių gyventojų kuriama atmosfera. Jono Meko skresvėjis - takas nuo Užupio g. 24 namo iki Vilniaus dailės akademijos.  Šiuo pavadinimu siekiama įamžinti Jono Meko - kūrėjo, meninko nuopelnus Lietuvai. Pavadinimas šiam takui sugalvotas ne taip ir seniai - 2010-ųjų metų Balandžio pirmąją dieną. O štai ir atidarymo ceremonija :
http://www.youtube.com/watch?v=8rOEid03Duo

   Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį šiame take buvo įkurtas Babilono kabančiųjų sodų atspindys - Užupio kabantys sodai. Visas takas buvo nukabintas augalais, dekoracijomis. Šios idėjos organizatorių tikslas -atkreipti dėmesį, kad kiekvienas pats turėtume puošti savo miestus, gatves, kiemus, kad pasaulis taptų gražesnis. O štai kelios nuotraukos iš kabančiųjų sodų kūrimo, kurios tikiuosi įkvėps kiekvieną skaitytoją papuošti savo aplinką:

Šis takas ne visada papuoštas žalumynais, dažnai atrodo apleistas, tačiau einant pro jį, visada pajausime užupiečių gyventojų dvasią ir pastangas kuriant jaukų ir šiltą taką-,,skersvėjį". 

KRAŠTOVAIZDIS NUO BEKEŠO KALNO

 
       Tikriausiai kiekvienam vilniečiui, o tikriausiai net ir kiekvienam lietuviui yra pažįstamas Gedimino ir Trijų kryžių kalnas.  Tačiau tik labai mažai Lietuvos gyventojų yra susipažinę su Bekešo kalnu, kuris yra visai šalia ir slepia ne ką mažiau įspūdingą kraštovaizdį.
       Bekešo kalnas yra Vilnelės dešiniajame krante šalia Trijų kryžių kalno, beveik priešais Gedimino bokštą. Bekešo kalną problematiška atrasti vien dėl to, nes niekur nėra nuorodų link šio kalno. Einant iš Bernardinų sodų pusės, padaryti laiptai - labai statūs ir apgriuvę, kas gali atbaidyti smalsuolius turistus. Iš kitos pusės atrasti gali tik vietiniai gyventojai, kadangi keliukas ,,slepiasi" už Vilniaus Užupio gimnazijos pastato ir yra sunkiai pastebimas žmonėms kurie nepažįsta teritorijos.

                                          Bekešo kalva ir bokštas. M. Januševičius.1846 m.

     Pasak istorijos, dabartinis vadinamas Bekešo kalnas, iš tiesų yra buvusi šio kalno papėdė. Bekešo kalnas nuplautas kai XIXa. buvo užpilta Vilnelė . Ant Bekešo kalno kadaise stovėjo mūrinis bokštas/paminklas. Jis buvo pastatytas palaidojus karvedį Kasparą Bekešą.  Prieš mirtį jis pasakė: „Dangus man nerūpi, o pragaro nebijau“. Todėl dvasininkai neleido jo laidoti kapinėse.  Taigi buvo išrinktas kalnas Vilnelės pakrantėje. Bekešo kapas buvo aštuonkampio mūrinio bokšto formos, bet 1838 m. sutrūko penkios šio bokšto sienos, o vėliau nuvirto ir likusios.  

    Gaila, kad apie tokias vietas ne kiekvienas sužino ir  

aplanko jas. Vieta savo kraštovaizdžiu galbūt neišsiskiria labai stipriai nuo Trijų kryžių kalno ar Gedimino bokšto, tačiau visada yra sutvarkyta, o pavasarį visas kalnas pasipuošia alyvų „alėja“.

Vaizdas nuo Bekešo kalno. (nuotr. autorius nežinomas)

                                                                               

                                    

Užupio gamta - XVIIIa. Misionierių palikimas

   Štai ir pirmoji, galbūt ne visiems dar pažįstama, Užupio respublikos gamta!
   Misionierių sodai - tarp Paupio ir Subačiaus gatvių įsikūręs sodas, kuriame išsidėstę trys tvenkiniai - vieta kurioje trumpam pabėgi nuo aukštų pastatų, judrių gatvių bei didelio miesto šurmulio. Parkas nėra didelis, tačiau žavi savo jaukumu, tvarka bei ramybe. Tuo metu kai žmonės lekia apžiūrėti netoliese esančių, neseniai įkurtų - Bernardinų sodų, prie šio Misionierių parko pasirodo vos vienas kitas žmogus.

                                                             Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.       

                                       

Nuotr. VSAA

   Šis parkas buvo įkurtas dar XVIIIa. - misionierių. Tuo metu šio parko negalima buvo palyginti su jokiais šalia esančiai parkais dėl savo ypatingos tvarkos ir gausių gerybių. Nors dabar didesnis teritorijos plotas - vien tušti laukai, anksčiau čia augo virš 300 vaismedžių, vietoj trijų, pūpsojo penki žuvingi tvenkiniai, šalia tekėjo du gėlo vandens šaltiniai.  

      Šiuo metu ši teritorija yra tvarkoma, bet patys tvenkiniai yra labai užteršti ir gausūs primėtytų šiukšlių . Tačiau Vilniaus savivaldybės dėka, jau dabar yra paruoštas šios teritorijos sutvarkymo planas, kurį žadama įgyvendinti 2016-18 metais.  Todėl kolkas galime pasidžiaugti tik ramia vietele senamiesčio pakraštį, o po kelių metų galbūt pavyks pasivaikščioti dar viename moderniame, arba atvirkščiai - XVIIIa. istoriją primenančiame parke. 

                                                    maps.google.lt/ nuotr. 

Skrydis su Užupio angelu.

   Užupio Respublika – vienas seniausių Vilniaus miesto rajonų, turintis savo istoriją, tradicijas, aktyvią bendruomenę ir net savo himną bei konstituciją.  Kadaise buvęs labai apleistas ir skurdus rajonas, šiandien laikomas vienu ramiausiu, jaukiausiu bei meniškiausiu rajonu.  Užupio respublikos simbolis – Užupio angelas. Tikima, kad jis saugo šio rajono gyventojus. 

Būtent šis angelas nori padėti Jums pažintį gražiausias ir galbūt kaikuriems dar neatrastas šio rajono vietas.  Kiekvieną savaitę jis nutūps vis kitoje vietoje ir galbūt atskleis Užupio respublikos saugomas paslaptis.